CINQUE TERRE

Daugiau nei metai atgal. Penkios žemės. Šimtai skanių maistų. Tūkstantis nepamirštamų akimirkų. Ir galiausiai, viena tobula kelionė su geriausia drauge/sese.

Bet tai tik skaičiai. Juokinga, kad vis dar po metų, vis prisimenam šitą kelionę ir kiekvieną kartą apima toks didelis liūdesys, kad tai kas gerai, visada baigiasi.

O buvo gerai viskas absoliučiai viskas.
Nuo pirmos stotelės Milane, su  pigiausio vyno iš viso sąrašo degustavimu. Nors Milanas ir pasitiko mus su lietum, kuris karts nuo karto vis sugrįždavo ir lydėdavo visą likusią kelionę. Taip lydėjo, kad net skėtį už penkis eurus teko pirkti. Nuo vienintelio bariuko Levanto kaimukyje, laukiant traukinio pirmą nakties ir nuo pat pirmų kilometrų lipant į kalną, kai sesė liepė nepasiduot, nors aš jau svarsčiau galimybę pasnaust lauke.
Viskas buvo labai gerai.

Taigi labai trumpai, apie šiuos penkis tiesiog pasakiškus miestelius.





Monterosso al mare stebino ne tik jūra ir tobulu maistu, bet ir itališko stiliaus kapinaitėmis ant kalno viršūnės. Ten (ne kapinaitėse, o miestelyje) praleidom visą dieną, nes lietus privertė slėptis ir mėgautis siesta su vynu.

Ir tada kai jau galvoji, kad gražiau nebus, kitą dieną žygiavome nuo Vernazza, sužavėjusia savo spalvotais namukais ir kava, iki Corniglia. Vėlgi, sunku apibūdinti, nes atrodo viskas tarsi būtų ir taip pat: pigus ir geras vynas, itališko stiliaus architektūra, siauros gatvelės, jūra, kalnai. Tačiau kiekvienas miestelis skirtingai sužavi ir vėl priverčia aikčioti. Čia iš tos serijos, kur nei žodžiais, nei nuotraukomis nenusakysi, o tiesiog reikia važiuoti ir pamatyti.

Trečią dieną pasilikom kelionei nuo Manarola iki Riomaggiore. Kelias tarp šitų dviejų miestelių buvo remontuojamas, tad teko eiti neturistiniu (bet užtat nemokamu) maršrutu, su tuneliu ir tiltu. O tada jau gavau ten ne tik kokteilių, gerą maudynių dozę, bet ir statybininko įdegį.

O pabaigai, pora vaizdų, ledų ir šypsenų iš Bonassola - miestelio, kuriame gyvenome.