Pagaliau išpildžiau seną svajonę - pamačiau Neapolį. Pirmą valandą nesupratau, kur esu. Žinojau, kad tikrai ne Italijos sostinėj, bet net nesupratau į kelintus metus papuoliau - viskas remontojama (kaip ir Kaune), viskas nublukę, dulkėta, žinoma visur minėtosios šiukšlės. Tačiau motoroleriai laksto kaip pašėlę, jų reik siaubingai saugotis, nes jiems raudona nėra riba. Iš kitos pusės,visą dieną pabuvau tarsi Brolių Grimų pasakoj (tik nežinau dar kokioj ir koks aš veikėjas).
Neapoliui - dienos ar dviejų (žinoma rimtai dirbant, be pietų pertraukos) yra per akis. Svarbiausia apsilankyti požemiuose, jų katedroje, prieplaukoje ir dar keliose mielose gatvelėse. Miestas, kurį aplankyt privalo kiekvienas, o gyvent... geriau nei vienas.
