Paslaptis ar nepaslaptis - grįšiu namo anksčiau. Taip jau išėjo, bet dabar dar pasidžiaugsiu 8 dienom Neapolyje - kaip tik pakankamai laiko viskam, ką noriu pamatyti.
2016 m. birželio 28 d., antradienis
Castel Gandolfo
Su lagaminuku serpantinais užlipau į miestelį Castel Gandolfo. Nežinau ar pavadinimas susijęs su Žiedų valdovu, bet viskas čia nuostabu. Viduryje miesto - aikštė su fontanėliu ir labai gražia bažnyčia, paėjus dar du metrus atsiveria milžiniškas ežeras. Ir tada vynioji link to ežero visas išsišiepęs ir laimingas. Atrodo, kad tokie vaizdai būna tik čia, Italijoj. Bent jau aš tokius vaizdus matau pirmą kartą. Ir pusryciai čia karališki.
Paslaptis ar nepaslaptis - grįšiu namo anksčiau. Taip jau išėjo, bet dabar dar pasidžiaugsiu 8 dienom Neapolyje - kaip tik pakankamai laiko viskam, ką noriu pamatyti.
Paslaptis ar nepaslaptis - grįšiu namo anksčiau. Taip jau išėjo, bet dabar dar pasidžiaugsiu 8 dienom Neapolyje - kaip tik pakankamai laiko viskam, ką noriu pamatyti.
Kultūra
Kai likau viena Romoje - norėjau padaryt kelis dalykus:
1) šypsotis visur ir visada
2) išgerti kavos ir nusiųsti meilę artimiesiems (šitas pavyko sėdint kavinukėje pireš traukinį)
3) aplankyti nors vieną parodą.
Taigi, dabar apie parodas o vėliau apie šypseną.
Keliaudama judria Romos gatve ir ieškodama nemokamo interneto staiga pamačiau:"Banksy" ir iškilo mintis:"pala pala, čia ne tas Banksy apie kurį filmą žiūrėjau - turiu nueit, jei tas." Netaisyklinga (kol kas) kalba paklausiau ar kartais čia nebus gatvės menas - ir taip, tikrai taip. Geriausiai išleisti 8 eurai, tiesą sakant. Tiek modernaus meno, užslėptų minčių, socialinių problemų ir humoro vienoj vieto seniai buvau mačius. Geras dalykas tas gatvės menas - jei labai atidirbtas ir su mintim. Ir jei ne Salamonas ar išpaišytos gatvės Romos kraštiniuose rajonuose, kurie ne tokie pasakiški kaip pati Roma (ieškodama kelio į muziejų pamačiau žiurkę, bet tikrą, delno dydžio - labai įdomu matyt kaip kraupokas padarėlis nešasi maistą iš šiukšlinės).
Po Banksy pasigavau internetą ir nukeliavau į Barbės parodą - žinau, skamba juokingai, bet tai - mano vaikystės žaislas. Net nežinau, kiek laiko buvo praleista statant jų namus ir kuriant "televista presenda", turint tik vieną Keną. Todėl ir buvo įdomu sužinoti, kiek barbė turėjo profesijų ar kad niekad nebuvo ištekėjusi.
Kultūrintis labai smagu -ypač kai ta kultūra extra moderni ir kai ta kultūra Italijos, o gal netgi viso pasaulio širdy.
1) šypsotis visur ir visada
2) išgerti kavos ir nusiųsti meilę artimiesiems (šitas pavyko sėdint kavinukėje pireš traukinį)
3) aplankyti nors vieną parodą.
Taigi, dabar apie parodas o vėliau apie šypseną.
Keliaudama judria Romos gatve ir ieškodama nemokamo interneto staiga pamačiau:"Banksy" ir iškilo mintis:"pala pala, čia ne tas Banksy apie kurį filmą žiūrėjau - turiu nueit, jei tas." Netaisyklinga (kol kas) kalba paklausiau ar kartais čia nebus gatvės menas - ir taip, tikrai taip. Geriausiai išleisti 8 eurai, tiesą sakant. Tiek modernaus meno, užslėptų minčių, socialinių problemų ir humoro vienoj vieto seniai buvau mačius. Geras dalykas tas gatvės menas - jei labai atidirbtas ir su mintim. Ir jei ne Salamonas ar išpaišytos gatvės Romos kraštiniuose rajonuose, kurie ne tokie pasakiški kaip pati Roma (ieškodama kelio į muziejų pamačiau žiurkę, bet tikrą, delno dydžio - labai įdomu matyt kaip kraupokas padarėlis nešasi maistą iš šiukšlinės).
Po Banksy pasigavau internetą ir nukeliavau į Barbės parodą - žinau, skamba juokingai, bet tai - mano vaikystės žaislas. Net nežinau, kiek laiko buvo praleista statant jų namus ir kuriant "televista presenda", turint tik vieną Keną. Todėl ir buvo įdomu sužinoti, kiek barbė turėjo profesijų ar kad niekad nebuvo ištekėjusi.
Kultūrintis labai smagu -ypač kai ta kultūra extra moderni ir kai ta kultūra Italijos, o gal netgi viso pasaulio širdy.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)